Virš menulio dulkių naktį tamsūs dūmai
Finale mus skiria tolimi atstumai
Vandeny - į šviesą, po žeme - iš purvo
Jei dangus per aukštas - krisk žemyn i dugną
Žaizdos gilios, jos ištrins man mintis
Abejonių viduje nepaliks
Atgimstu iš naujo
Kursiu laiką sau, tikėsiu savim
Kaip atsibodo man gyvent vaidmenim
Atgimstu iš naujo
Kuo aukščiau - nėra ribų
Kilt ieškot naujų erdvių
Kam
Vėl atsimuša aidas atgal?
Po ledu vandeny šviesos atspindžiai
Noriu išlaisvint sapnus, slėgis neleidžia judėt
Ore kuo aukščiau deguonies nebėra
Gniaužia kvapa vaizdai
Akių nenuleist, einant tolyn
Nors tamsu, rankos ištiestos i saulę
Šurmulys aplinkui. Man vis trūksta laiko
Užsidegęs kūnas - tik mintis be veiksmo
Baltos dėmės tolsta, iš dangaus tik kodai
Išardyti dažniai ryšio neberodo
Kursiu laiką sau, tikėsiu savim
Kaip atsibodo man gyvent vaidmenim
Atgimstu iš naujo
Mintis apnuodytas kitiem palieku
Nebedėliosiu nematytų lygčių
Atgimstu iš naujo
Kuo aukščiau - nėra ribų
Kilt ieškot naujų erdvių
Kam
Vėl atsimuša aidas atgal?
Po ledu vandeny šviesos atspindžiai
Noriu išlaisvint sapnus, slėgis neleidžia judėt
Ore kuo aukščiau deguonies nebėra
Gniaužia kvapa vaizdai
Akių nenuleist, einant tolyn
Nors tamsu, rankos ištiestos i saulę
Ir man patiko, kad tai buvo žaidimas
Mano vandenynui eliksyras
Rodos nieko nemačiau prieš save aš
Vis kartodavau sau, kad pasaulis mane ras
Bet vis dėlto aš lieku vienas, kiek sakytum man nebenoriu
Aš daugiau matyt tavęs, tu mano laisvė turiu atsisakyt tavęs
Kursiu laiką sau, tikėsiu savim
Kaip atsibodo man gyvent vaidmenim
Mintis apnuodytas kitiem palieku
Nebedėliosiu nematytų lygčių
Kam
Vėl atsimuša aidas atgal?
Po ledu vandeny šviesos atspindžiai
Noriu išlaisvint sapnus, slėgis neleidžia judėt
Ore kuo aukščiau deguonies nebėra
Gniaužia kvapa vaizdai
Akių nenuleist, einant tolyn
Nors tamsu, rankos ištiestos i saulę